vienatonis

vienatonis: vienatònis, -ė adj. (2) BŽ249; Ser 1. kuris vieno muzikinio tono: Vienatònė daina NdŽ. Žiaurūs kalnų vėjai niūniuoja per amžius vienatonę nusiminimo dainą A.Vien. Vienatonis balsas plaukė lygiai, ramiai ir buvo kupinas tokio ilgesio, lyg skundėsi kažkas ore V.Krėv. 2. kuris vienos intonacijos: Jis kalbėjo vienatoniù balsu DŽ. 3. kuris vieno atspalvio, spalvos: Dažnai vienatonis spaudinio piešinys dar spalvinamas teptuku rš. 4. prk. kuriame gausu vienodų meninių priemonių, neįvairus: Teigiami personažai, tokiomis vienatonėmis išraiškos priemonėmis charakterizuojami, neturi gyvų bruožų rš. Poetės tų metų kūryba yra be galo vienatonė rš. 5. prk. neįdomus, nuobodus, monotoniškas: Prasidėjo vaikams vienatonė kasdienybė rš.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

vienatoniškas — vienatòniškas, a adj. (1) DŽ, NdŽ žr. vienatonis: 1. BŽ249. vienatòniškai adv.; Ser. 2. DŽ. vienatòniškai adv. DŽ. 3. BŽ žr. vienatonis 5. vienatòniškai … Dictionary of the Lithuanian Language
vienmušys — vienmušỹs, ė̃ adj. (3a) kuris visada vienodą garsą skleidžia, vienatonis: Kitas būgnų mušeklis moka būgnų balsą atmainyti, bet vienmušỹs būgnas balso neatmaino KlvrŽ … Dictionary of the Lithuanian Language
vienstriūnis — ×vienstriū̃nis, ė (hibr.) adj. (2) 1. vienatonis: Ta nota tokia vienstriū̃nė Vlkv. 2. nuobodus, monotoniškas: Tas pats per tą patį, nusibodo klausytis tos vienstriū̃nės [kalbos] Snt … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias